Klausimai ir atsakymai

Kodėl veiksmų dėl vienkartinių plastikinių pakuočių būtina imtis ES lygmeniu?

Tam yra keletas priežasčių:

  • Tai yra aplinkosaugos klausimas. Į jūrą išmestos šiukšlės yra didžiulė problema Europoje, prisidedanti prie jūros aplinkos taršos. Dėl to visuomenė patiria nemenkų išlaidų, nes tenka valyti paplūdimius, nukenčia turizmas ir kyla grėsmė žmonių sveikatai. Šias išlaidas patiria ir privačiojo, ir viešojo sektorių biudžetai. Taigi, reikia imtis veiksmų dėl vienkartinių plastikinių gaminių, kurie veikiausiai virsta šiukšlėmis, nepatenka į atliekų surinkimo sistemas, galiausiai patenka į jūras ir sudaro daugiau nei pusę visų į jūrą išmestų šiukšlių.
  • Tai yra bendrosios rinkos klausimas, nes vis daugiau valstybių narių ar vietos valdžios institucijų imasi individualių priemonių siekdamos uždrausti įvairius vienkartinius plastikinius gaminius, kai tuo tarpu visuomeniniai judėjimai siekia sumažinti tam tikrų rūšių gaminių naudojimą. Dėl to kyla reali rinkos susiskaidymo grėsmė, o sąlygos turi būti vienodos visiems.
  • Tai yra ekonominė galimybė kurti inovacijas ir pakeisti žalingiausius vienkartinius plastikinius gaminius novatoriškais gaminiais ar verslo modeliais, pavyzdžiui, siekiant ES pirmavimo bioekonomikoje ar įdiegiant grąžinimo ar pakartotinio naudojimo sistemas, kurios leistų vietos bendruomenei sukurti naujų darbo vietų . Šios taisyklės suteiks aiškumo ir masto ekonomijos, kurios reikia investicijoms ir inovacijoms bendrojoje rinkoje.
  • Šiuos veiksmus remia piliečiai. Europiečiai žino apie šią problemą ir nori, kad būtų imtasi veiksmų. Remiantis neseniai atlikta „Eurobarometro“ apklausa, 87 proc. europiečių nerimauja dėl plastiko poveikio aplinkai, o 74 proc. – dėl plastiko poveikio jų sveikatai; 94 proc. respondentų įsitikinę, kad gaminiai turėtų būti kuriami atsižvelgiant į antrinio perdirbimo poreikius, ir tiek pat jų mano, kad pramonė ir mažmenininkai turėtų stengtis mažinti plastikinių pakuočių naudojimą.

Kodėl Komisija pasiūlė naują direktyvą dėl į jūrą išmestų šiukšlių?

Plastikas sudaro daugiau nei 80 proc. visų į jūrą išmestų šiukšlių. Europos Komisija pasiūlė naujas visai ES taikytinas taisykles dėl dešimties Europos paplūdimiuose ir jūrose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių ir dėl pamestų ar paliktų žvejybos įrankių. Šie daiktai kelia didžiulę problemą. Jie sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių.

Siekdama spręsti šią problemą, Europos Komisija pristatė išsamų priemonių rinkinį. Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva yra neatsiejama Plastikų strategijoje paskelbto plataus masto požiūrio dalis ir svarbus Žiedinės ekonomikos veiksmų plano elementas. Šiuo pasiūlymu Europa įgyvendina savo pasauliniu lygmeniu prisiimtą įsipareigojimą spręsti į Europos jūras išmestų šiukšlių problemą.

Koks bus šios direktyvos poveikis į jūrą išmestoms šiukšlėms?

Įgyvendinus šį pasiūlymą, daugiau nei perpus sumažės tarša dešimčia vienkartinių plastikinių gaminių ir bus išvengta žalos aplinkai, kuri iki 2030 m. galėtų atsieiti 23 mlrd. EUR. Be to, iki 2030 m. bus neišmesta 3,4 ton os teršalų CO2 ekvivalentu.

Šis pasiūlymas taip pat naudingas ekonomikai. Vienkartinių plastikinių gaminių pakeitimas inovatyviais pakaitalais leistų sukurti iki 30 tūkst. naujų darbo vietų ir sustiprintų ES padėtį bioekonomikos srityje.

Kokie yra pagrindiniai Komisijos pasiūlymo elementai?

Šia iniciatyva siekiama tiesiogiai spręsti problemas dėl dešimties ES paplūdimiuose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių ir dėl paliktų, pamestų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių, kurie kartu sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių. Šiuo pasiūlymu siekiama spręsti problemą iš esmės. Tam reikia žinoti, kaip šie gaminiai gaminami, platinami, naudojami bei šalinami ir kaip dalis jų atsiranda paplūdimiuose, jūrose ir vandenynuose.

Siūlomi priemonių rinkiniai:

  • Tam tikruose gaminiuose plastikas ar plastiko dalys bus uždraustos. Šis draudimas bus taikomas plastikiniams ausų krapštukams, stalo įrankiams, lėkštėms, gėrimų šiaudeliams, gėrimų maišikliams ir oro balionėlių laikikliams – šie gaminiai turės būti gaminami vien iš tvaresnių medžiagų.
  • Vartojimo mažinimo tikslai: valstybės narės turės sumažinti plastikinių maisto pakuočių ir gėrimų indelių naudojimą.
  • Gamintojų pareigos: jie turės padėti padengti atliekų tvarkymo ir surinkimo, taip pat informuotumo didinimo priemonių, skirtų vienkartiniams plastikiniams gaminiams, išlaidas.
  • Surinkimo tikslai: valstybės narės bus įpareigotos iki 2025 m. surinkti 90 proc. vienkartinių plastikinių gėrimų butelių, pavyzdžiui, taikydamos užstato grąžinimo sistemas.
  • Ženklinimo reikalavimai: tam tikrus gaminius reikės ženklinti, nurodant, kaip reikėtų šalinti atliekas, koks yra gaminio neigiamas poveikis aplinkai ir ar gaminiuose yra plastiko.
  • Informuotumo didinimo priemonės: valstybės narės privalės didinti vartotojų informuotumą apie neigiamą šiukšlinimo vienkartiniais plastikiniais gaminiais ir žvejybos įrankiais poveikį, taip pat apie pakartotinio naudojimo sistemas ir visų šių gaminių atliekų tvarkymo galimybes.

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl vienkartinių plastikinių gaminių: pagrindiniai dokumentai

Kaip Komisija nustatė tikslinius gaminius?

Pasiūlyme akcentuojama dešimt Europos paplūdimiuose ir jūrose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių, kurie sudaro 86 proc. visų paplūdimiuose randamų vienkartinių plastikinių gaminių ir maždaug pusę visų į jūrą išmestų plastiko šiukšlių.

Įgyvendindamas Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir atsižvelgdamas į keturių jūrų konvencijų bei jūrą teršiančių šiukšlių techninės grupės informaciją, Komisijos jungtinis tyrimų centras surinko ir ištyrė duomenis. Iš šiukšlių, surinktų per 2016 m. iš 276 paplūdimių septyniolikoje ES valstybių narių ir keturiose regioninėse jūrose, buvo sudarytas reprezentatyvusis ėminys. Iš viso buvo ištirtas ir pagal gausą surūšiuotas 355 671 šiukšlių vienetas. Rezultatai, gauti atsižvelgiant ir į kitas vykdytas stebėsenas, rodo, kad dešimt dažniausiai randamų šiukšlių vienetų kelerius metus ir skirtingose regioninėse jūrose nesikeičia.

Kokie dešimt gaminių buvo išrinkti?

Komisija akcentuoja ausų krapštukus, stalo įrankius (įskaitant lėkštes, gėrimų šiaudelius ir gėrimų maišiklius), oro balionėlius ir jų laikiklius, maisto pakuotes, gėrimų indelius (įskaitant jų dangtelius), butelius ir gėrimų tarą, nuorūkas, maišelius, traškučių maišelius, saldainių pakuotes, drėgnas servetėles, higienos priemones ir žvejybos įrankius.

Koks teisinis šio pasiūlymo pagrindas?

2015 m. žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje buvo pateikti pasiūlymai modernizuoti ES atliekų teisės aktus, dėl kurių institucijos susitarė 2017 m. gruodžio mėn. Naujuosiuose teisės aktuose numatytos bendrosios nuostatos dėl atliekų ir jūros taršos šiukšlėmis prevencijos.

2018 m. sausio 16 d. Komisija priėmė Europinę plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją, kurioje pripažįstama, kad į jūrą išmetamos šiukšlės tebėra opi problema ir kad plastikas yra didžiulis taršos šaltinis. Savo veiksmų plane ji patvirtino apsvarstysianti įvairias galimybes dėl žvejybos įrankių, įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės ir užstato schemas.

Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės reglamente yra numatytos priemonės dėl žvejybos įrankių iškėlimo ir pranešimo apie pamestus žvejybos įrankius, taip pat reikalavimas dėl žvejybos įrankių ženklinimo. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽV) leidžia valstybėms narėms finansiškai remti į jūrą išmestų šiukšlių surinkimą ir investuoti į atliekų surinkimo įrenginius uostuose.

2018 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl uosto priėmimo įrenginių, kuriame numatytos laivuose susidarančių ar jūroje surinktų atliekų pristatymą į sausumą ir tinkamą sutvarkymą užtikrinančios priemonės. Komisija svarstys tolesnius veiksmus dėl žvejybos įrankių. 2018 m. gegužės 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūros, kuri sustiprins nuostatas dėl pranešimo apie pamestus žvejybos įrankius ir jų iškėlimo.

Koks viešasis šio pasiūlymo pagrindas?

Visuomenė susirūpinusi dėl neigiamo plastiko poveikio aplinkai. „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad europiečiai nerimauja dėl kasdien naudojamų plastikinių gaminių poveikio jų sveikatai (74 proc.) ir aplinkai (87 proc.).

Dokumentinis filmas „Plastikinis vandenynas“ ir BBC dokumentinis serialas „Žydroji planeta II“ atskleidė tikrąjį šios pasaulinės problemos mastą plačiajai visuomenei. 33 proc. europiečių teigia, kad jūrų tarša yra svarbiausia aplinkosaugos problema.

Plastikinių maišelių direktyvos įgyvendinimas patvirtina, kad griežtos priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų ir yra priimtinos visuomenei. Jos įgyvendinimas rodo, kad net nedidelis mokestis už plastikinius maišelius (apie 10 euro centų) gali per trumpą laiką reikšmingai sumažinti jų naudojimą. Airijoje įvedus mokestį už plastikinius pirkinių maišelius, jų naudojimas mažmeninės prekybos vietose sumažėjo 90 proc. Be to, sumažėjo ir paplūdimiuose randamų maišelių skaičius: 1999 m. 500 m plote rasta vidutiniškai 18 plastikinių maišelių, o 2003 m. – tik penki.

2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. vasario mėn. vykusiose viešose konsultacijose buvo gauta daugiau nei 1 800 atsiliepimų. Jie parodė, kad tiek visuomenė, tiek suinteresuotieji asmenys pritaria, kad būtina imtis veiksmų dėl vienkartinių plastikinių gaminių. 98,5 proc. respondentų teigė, kad spręsti vienkartinių plastikinių gaminių išmetimo į jūrą problemą yra „būtina“, tuo tarpu 95 proc. respondentų teigė, kad tai „būtina ir skubu“. Daugiau nei 70 proc. gamintojų ir daugiau nei 80 proc. prekių ženklų savininkų bei perdirbėjų teigė, kad šie veiksmai „būtini ir skubūs“. Teisinis aiškumas ir tikrumas dėl investicijų bendrojoje rinkoje yra svarbus visiems verslo subjektams, veikiantiems plastiko vertės grandinėje.

Esu vienkartinių plastikinių gaminių gamintojas. Ar man reikės padengti tvarkymo ir perdirbimo išlaidas?

Didesnės gamintojo atsakomybės schemos numato gamintojų atsakomybę už jų naudojamas medžiagas, t. y. vėlesnį panaudotų gaminių tvarkymą, ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą. Šios schemos jau veiksmingai taikomos pakuočių gamintojams, kurie jas palankiai vertina. 2018 m. gegužę priėmus naujus ES atliekų teisės aktus, didesnė gamintojo atsakomybė taikoma visoms pakuotėms. Didesnės gamintojo atsakomybės schemose gali būti numatytos šiukšlių valymo išlaidos.

Gamintojai turi padėti padengti valymo ir perdirbimo išlaidas, nes jų gamybos metodai tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo. Dabar išlaidas, susijusias su vienkartinių plastikinių gaminių šiukšlėmis, padengia viešasis sektorius, t. y. mokesčių mokėtojai, ir privatūs sektoriai, kaip antai turizmo ir žuvininkystės bendrovės, kurioms į jūrą išmestos šiukšlės daro didžiulę žalą.

Kas keisis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko?

Palikti, pamesti ar kitaip į jūrą išmesti žvejybos įrankiai sudaro apie 27 proc. į jūrą išmestų šiukšlių arba daugiau nei 11 tūkst. tonų šiukšlių per metus. Žvejybos įrankiai yra skirti žuvims gaudyti ir net pamesti tęsia savo darbą („vaiduoklių žvejyba“), tuo itin kenkdami jūros aplinkai. Žvejybos įrankių gamybai naudojamas plastikas turi didelį perdirbimo potencialą, tačiau dabartinė perdirbimo rinka yra ganėtinai maža ir labai lokalizuota.

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti spragą ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojams nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės schemą. Į krantą sugrąžintais žvejybos įrankiais, kurių sudėtyje yra plastiko, turi pasirūpinti plastikinių žvejybos įrankių dalių gamintojai, o ne uostai. Žvejams ir amatininkams, gaminantiems žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, didesnės gamintojo atsakomybės schemos nebus taikomos.

Ar šis pasiūlymas padės spręsti mikroplastikų keliamas problemas?

Didelė dalis mikroplastikų atsiranda mūsų vandenynuose dėl plastikinių gaminių irimo, tad sumažinus plastiko šiukšlių kiekį, sumažės ir mikroplastikų.

Kai kurie mikroplastikai yra sąmoningai dedami į gaminius, tokius kaip kosmetika, dažai ar plovikliai, tad Komisija ėmėsi veiksmų tam apriboti ir kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą, kad ji įvertintų mokslinį tokio apribojimo pagrindimą.

Kiti mikroplastikai atsiduria vandenyne dėl tam tikrų gaminių naudojimo (pvz., padangų dilimo ar tekstilės gaminių skalbimo) ar dėl plastiko gamybos (pvz., plastiko granulėms patekus į aplinką ikigamybiniu etapu). Siekdama sumažinti taršą mikroplastikais, Komisija nustatys į aplinką patekusio mikroplastikų kiekio skaičiavimo metodus ir numatys geresnes ženklinimo bei reguliavimo priemones ir priemones, padėsiančias sugaudyti mikroplastikus nuotekų valymo įrenginiuose.