ES veiksmai dėl plastikų

Pagrindiniai faktai

Plastikas yra svarbi mūsų ekonomikoje ir kasdieniame gyvenime naudojama medžiaga, tačiau tai, kaip plastikiniai gaminiai yra kuriami, gaminami, naudojami ir šalinami, kenkia aplinkai. Į jūras ir vandenynus patenka vis daugiau plastiko šiukšlių, o tai kenkia ekosistemoms, biologinei įvairovei ir galbūt žmonių sveikatai. Be to, virtusi šiukšlėmis, prarandama vertinga medžiaga, kuri galėtų būti grąžinta į ekonomiką. Todėl nebelieka galimybių gauti ekonominės naudos iš efektyvesnio išteklių naudojimo bei žiedinės ekonomikos principų ir daroma žala aplinkai. Būtinybė spręsti šią problemą ir sumažinti ekonominę bei socialinę žalą, taip pat žalą aplinkai, nekelia jokių abejonių.

Plastikas yra plačiai prieinamas, ilgai išliekantis ir panaudotas virsta šiukšlėmis. Jis yra pagrindinis į jūrą išmestų šiukšlių šaltinis, o kadangi nėra biologiškai skaidus, dažnai daro toksinį ir kitokį kenksmingą poveikį. Dėl jo patvarumo plastiko šiukšlių poveikis vis didėja, nes kasmet vandenynuose susikaupia vis daugiau plastiko atliekų. Tai yra pripažinta pasaulinio masto problema, tačiau Europa yra šios taršos šaltinis ir kenčia nuo jos poveikio.

Į jūrą išmestos šiukšlės ne tik daro daro žalą aplinkai, bet ir kenkia tokiai veiklai kaip turizmas, žuvininkystė ir laivyba. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad šiukšlės ES žuvininkystei atsieina maždaug 1–5 proc. visų už ES laivų sužvejotas žuvis gautų pajamų. Tarša kelia grėsmę maisto grandinei, visų pirma jūrų gėrybėms.

ES veiksmai dėl plastikų

Europai tenka atsakomybė už šiukšles, patenkančias į jūras iš Europos, be to, ji yra įsipareigojusi veikti pasauliniu lygmeniu. Europos Komisija, įgyvendindama savo Plastikų strategiją, įsipareigojo apsvarstyti tolesnius veiksmus į jūrą išmestų plastiko šiukšlių problemai spręsti, kurie būtų grindžiami ES valstybių narių jau dedamomis pastangomis. Jūros taršos šiukšlėmis problema yra pasaulinė, nes šiukšlės juda jūros aplinkoje, tad vienoje šalyje išmestos šiukšlės gali patekti į kitas šalis. Siekiant užtikrinti bendrąją rinką, kurioje taikomi aukšti aplinkosaugos standartai, ir teisinį tikrumą verslui, būtina imtis bendrų veiksmų.

Europos Komisijos teisinė iniciatyva, kuria siekiama sumažinti jūrų taršą šiukšlėmis, papildo kitas politikos priemones, kaip antai Plastikų strategiją, Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atnaujintus atliekų teisės aktus.

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl vienkartinių plastikinių gaminių: pagrindiniai dokumentai

Plastikų strategija siekiama išspręsti plastiko ir plastikinių gaminių projektavimo klausimą, peržiūrint esminius Pakuočių direktyvos reikalavimus. Strategijoje numatytas plataus užmojo siekis dėl plastikinių pakuočių perdirbimo galimybių, atitinkantis atnaujintus atliekų teisės aktus. Be to, joje išdėstytos rimtos priemonės dėl mikroplastikų, kurie reikšmingai prisideda prie jūrų taršos. Pakeista Atliekų pagrindų direktyva sustiprino bendruosius principus ir tikslus. Be to, nustatyti plataus užmojo komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų perdirbimo iki 2030 m. tikslai, kuriems pasiekti būtinos didžiulės pastangos šiukšlinimo ir atliekų prevencijos srityse.

Teisėkūros iniciatyva dėl vienkartinių plastikinių gaminių papildo visus veiksmus dėl projektavimo, perdirbimo bei mikroplastikų ir yra dar vienas žingsnis pirmyn. Pagrindinis tikslas yra prevencija – į jūrą išmestų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių kiekiai bus mažinami taikant rinkos apribojimus ir įpareigojant gamintojus mokėti už šiukšlių tvarkymą. Tokiu būdu bus skatinamos inovacijos ir nauji verslo modeliai (pvz., pakartotinio naudojimo modelis), daugkartiniai gaminiai ir naujos medžiagos. Jei į jūrą išmestų šiukšlių vis tik pasitaikys, dėl vienkartinių plastikinių gaminių pakeitimo daugkartiniais gaminiais ir natūralių bei neapdorotų alternatyvių medžiagų naudojimo poveikis aplinkai vis tiek turėtų būti mažesnis. Šia iniciatyva taip pat siekiama spręsti su pamestais žvejybos įrankiais, kurie patenka tiesiai į jūrą, susijusias problemas. Pagrindinis tikslas yra skatinti sugrąžinti visus žvejybos įrankius į krantą ir pagerinti jų tvarkymą.

Iniciatyva dėl vienkartinių plastikinių gaminių tiesiogiai skirta dviem pagrindiniams Europos jūrų taršos šaltiniams: vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir žvejybos įrankiams. Kartu jie sudaro 84 proc. į jūrą išmestų plastiko šiukšlių, kurios itin kenkia jūros aplinkai. Neplastikinės į jūrą išmestos šiukšlės dažniausiai būna inertinės (akmuo) ar biologiškai skaidžios (popierius, mediena) ir mažiau kenkia aplinkai.

Dešimt dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių sudaro 86 proc. visų paplūdimių šiukšlėse randamų vienkartinių plastikinių gaminių ir daugiau nei pusę į jūrą išmestų plastiko šiukšlių. Šis sąrašas labai panašus į JAV ir kitų šalių sąrašus, kurios nuolatos randa tuos pačius vienkartinius plastikinius gaminius į jūrą išmestose šiukšlėse.

Pamesti ar palikti žvejybos įrankiai (tiksliau – žvejybos ir akvakultūros įrankiai), įskaitant tinklus, sudaro apie trečdalį paplūdimiuose randamų plastiko šiukšlių. Palikti, pamesti ar kitaip į jūrą išmesti žvejybos įrankiai yra stambesnės žvejybos įrankių dalys (pvz., tralai, gaudyklės, tinklai ar valai), sąmoningai palikti žvejybos vietoje ar atsitiktinai pamesti dėl nepalankių oro sąlygų arba įrankių naudotojų veiksmų ar konfliktų. Į tralus, gaudykles, tinklus ar valus, kurie sąmoningai išmetami į jūrą dėl medžiagų (tinklų ar valų) susidėvėjimo, gali įsipainioti jūros gyvūnai („vaiduoklių žvejyba“).

Valstybės narės imasi nacionalinių veiksmų dėl vienkartinių plastikinių gaminių. Prancūzija uždraudė plastikinius puodelius ir lėkštes, Italija ir Prancūzija siekia uždrausti plastikinius ausų krapštukus, o JK ir Briuselio regionas ketina uždrausti šiaudelius. Kitos šalys, kaip antai Airija ir Portugalija, taip pat svarsto įvairias priemones. Dabar ES reikia užtikrinti, kad šie skirtingi veiksmai nesuskaidytų bendrosios rinkos. Verslui reikia vienodų sąlygų, aiškumo ir teisinio tikrumo.

Teisinis pagrindas

2015 m. žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje buvo pateikti pasiūlymai modernizuoti ES atliekų teisės aktus, dėl kurių institucijos susitarė 2017 m. gruodžio mėn. Naujuosiuose teisės aktuose numatytos bendrosios nuostatos dėl atliekų ir jūros taršos šiukšlėmis prevencijos.

2018 m. sausio 16 d. Komisija priėmė Europinę plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją, kurioje pripažįstama, kad į jūrą išmestos šiukšlės tebėra opi problema ir kad plastikas yra didžiulis taršos šaltinis. Savo veiksmų plane ji patvirtino apsvarstysianti įvairias galimybes dėl žvejybos įrankių, įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės ir (arba) užstato schemas.

Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės reglamente numatyt a priemon ių dėl žvejybos įrankių iškėlimo ir pranešimo apie pamestus žvejybos įrankius, taip pat reikalavimas dėl žvejybos įrankių ženklinimo. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽV) leidžia valstybėms narėms finansiškai remti į jūrą išmestų šiukšlių surinkimą ir investuoti į atliekų surinkimo įrenginius uostuose.

2018 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl uosto priėmimo įrenginių, kuriame numatytos laivuose susidarančių ar jūroje surinktų atliekų pristatymą į sausumą ir tinkamą sutvarkymą užtikrinančios priemonės. Komisija svarstys tolesnius veiksmus dėl žvejybos įrankių. 2018 m. gegužės 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūros, kuri sustiprins nuostatas dėl pranešimo apie pamestus žvejybos įrankius ir jų iškėlimo.

Viešasis pagrindas

Visuomenė susirūpinusi dėl neigiamo plastikų poveikio aplinkai. „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad europiečiai nerimauja dėl kasdien naudojamų plastikinių gaminių poveikio jų sveikatai (74 proc.) ir aplinkai (87 proc.).

Dokumentinis filmas „Plastikinis vandenynas“ ir BBC dokumentinis serialas „Žydroji planeta II“ atskleidė tikrąjį šios pasaulinės problemos mastą plačiajai visuomenei. 33 proc. europiečių teigia, kad jūrų tarša yra svarbiausia aplinkosaugos problema.

Plastikinių maišelių direktyvos įgyvendinimas patvirtina, kad griežtos priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų ir yra priimtinos visuomenei. Jos įgyvendinimas rodo, kad net nedidelis mokestis už plastikinius maišelius (apie 10 euro centų) gali per trumpą laiką reikšmingai sumažinti jų naudojimą. Airijoje įvedus mokestį už plastikinius pirkinių maišelius, jų naudojimas mažmeninės prekybos vietose sumažėjo 90 proc. Be to, sumažėjo ir paplūdimiuose randamų maišelių skaičius: 1999 m. 500 m plote rasta vidutiniškai 18 plastikinių maišelių, o 2003 m. – tik penki.

2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. vasario mėn. vykusiose viešose konsultacijose buvo gauta daugiau nei 1 800 atsiliepimų. Jie parodė, kad tiek visuomenė, tiek suinteresuotieji asmenys pritaria, kad būtina imtis veiksmų dėl vienkartinių plastikinių gaminių.

98,5 proc. respondentų teigė, kad spręsti vienkartinių plastikinių gaminių išmetimo į jūrą problemą yra „būtina“, tuo tarpu 95 proc. respondentų teigė, kad tai „būtina ir skubu“. Daugiau nei 70 proc. gamintojų ir daugiau nei 80 proc. prekių ženklų savininkų bei perdirbėjų teigė, kad šie veiksmai „būtini ir skubūs“. Teisinis aiškumas ir tikrumas dėl investicijų bendrojoje rinkoje yra svarbus visiems verslo subjektams, veikiantiems plastiko vertės grandinėje.

Europos Komisijos sąmoningumo dėl vienkartinių plastikinių gaminių ugdymo kampanija

Nepaisant to, kad dauguma vartotojų nuoširdžiai pripažįsta problemos mastą, vis dėlto jie kasdien ir toliau perka, naudoja bei netinkamai šalina vienkartinius plastikinius gaminius. 2018 m. birželio 5 d. – Pasaulinę aplinkos dieną – Komisija visoje ES pradėjo sąmoningumo ugdymo kampaniją, norėdama atkreipti dėmesį į vartotojų įpročius ir pabrėžti kiekvieno žmogaus vaidmenį kovoje su plastiko tarša ir į jūrą išmestomis šiukšlėmis. Kampanija skirta ES vartotojams, kurie žino apie kritinę padėtį dėl į jūrą išmestų šiukšlių, tačiau nieko nedaro, kad pakeistų savo kasdienius įpročius. Kampanija skatins vartotojus keisti vienkartinius plastikinius gaminius tvaresniais pakaitalais ir ragins keisti požiūrį į plastiką.